- viepti
- viẽpti, -ia, -ė KBII154, K.Būg, Rtr, FrnW, OGLII356, NdŽ 1. tr. lūpas pravėrus kišti, rodyti (dantis); rodant dantis raukti, kreipti (veidą, lūpas): Viẽpia savo dantis (apie pykstantį šunį) DŽ. Veidą viẽpti KŽ. | refl. Jn: Viẽpsas lūpos, norėsi juokties iš to tatai gerumo, kad jau gulti eitì End. Sučiauptos lūpos nevirpėjo, nei viepėsi kvailam šypsniui A.Rūt. Jos (lūpos) lyg ir paniekinamai ar slapukiškai viepėsi J.Mik. Karolinės lūpukės drebėjo ir viepėsi verkti rš. Jis balo; jo lūpos viepėsi ir virpėjo rš. Liūto nasrai pradėjo vieptis Db. 2. refl. K, K.Būg, L, Rtr, Š, BŽ212, NdŽ, KŽ daryti grimasą, šieptis: Viẽpkis, kad nori, dar labiau Kair. Neik arti arklio, matai, kad viẽpias – dar įkąs Lš. Veizu – viẽpas viẽpas i paleido dūdyti (verkti) KlvrŽ. ║ daryti grimasą, šieptis, rodant nepasitenkinimą, baimę, pyktį,susierzinimą, blogą nuotaiką: Aš viepúos, mun nepatinka Varn. Nė viepte neviepiaus, ašaros pačios birsta Ggr. ║ kreipti lūpas šypsantis, šieptis: Kits uogelę nusiraškęs nešės pasirodyti ir vaikiškai viepės Vaižg. Vėrėsi trobų durys, įkaitusios nuo besikūrenančių krosnių, šeimininkės viepėsi šypsenai J.Balt. Pradėjo dėstyti taip komiškai vokiečiuodamas, jog vaikams burnos pačios viepias rš. \ viepti; atviepti; išviepti; nuviepti; praviepti; suviepti; užviepti
Dictionary of the Lithuanian Language.